FacebookTwitter

Abortas. Lietuvoje šis žodis tegirdimas tyliai besišnabždant už uždarų durų ar per televizorių, kai kalbama apie jo legalumą ir įstatymų pataisas. Tai ypač prieštaringai vertinama tema, apie kurią nuomonės dažniausiai skiriasi radikaliai, kitaip tariant, esi arba už, arba prieš. Visada skirtingos barikadų pusės!

your-body-is-a-battleground
© Quinn Dombrowski nuotrauka

Abortas – tai savaiminis arba dirbtinis nėštumo nutraukimas. Lietuvoje leidžiama nutraukti nėštumą nesuėjus 12 nėštumo savaičių. Jei nėštumo trukmė nesiekia 6 savaičių, jis gali būti nutrauktas privačioje klinikoje ar poliklinikoje, jei ilgesnė — tik ligoninėje. Egzistuoja be galo daug priežasčių, kodėl kalbėjimas apie abortą Lietuvoje vis dar yra tabu.

Pasisakantys teisę į nėštumo nutraukimą teigia, jog tai yra normalus ir priimtinas dalykas, kiekvieno asmens pasirinkimo laisvė. Kiekvienas žmogus turi teisę pats spręsti, kaip jam elgtis su savo kūnu, ir atsižvelgti į savo gerovę bei sveikatą. Dideli aborto šalininkai yra tie, kurie kovoja už socialinę lygybę. Nors ir nėra nutarta, kada gyvybės užuomazgos yra laikomos individo ar asmenybės pradžia, tai abortą palaikantiems asmenis nėra svarbu, jei jau nusprendžiama atlikti procedūrą.

Pasisakantys prieš teigia, jog abortas yra nemoralu, tai – žmogžudystė, nuodėmė, kadangi yra sunaikinama ką tik užsimezgusi gyvybė. Taip pat gąsdinama ir tuo, jog po procedūros bus nebeįmanoma turėti vaikų, taps sunkiau pastoti ir pan.

Ar politikai, kurių dauguma yra vyrai, gali racionaliai nuspręsti, kas yra geriau moteriai, ir ką jai daryti arba ko nedaryti su savo kūnu?

Tačiau argi nėra taip, jog sprendimas dėl aborto — moters reikalas? Kodėl su ta moterimi nieko bendra neturintys žmonės turėtų kištis į jos reikalus, ir ypač tuos, kurie susiję su jos asmenine sveikata? Tai yra asmens, ne valstybės reikalas. Ar politikai, kurių dauguma yra vyrai, gali racionaliai nuspręsti, kas yra geriau moteriai, ir ką jai daryti arba ko nedaryti su savo kūnu? Nemanau.

Abortas ir religija
© Denis Bocquet nuotrauka

Kalbant apie norą uždrausti abortus, ar yra objektyviai atsižvelgiama į galimus to rezultatus? Ar tai nėra primetama vien tik dėl „krikščioniškų“ vertybių, kaip ir didžioji dauguma kitų dalykų mūsų šalyje? Draudimo pasekmės gali būti labai skaudžios.
Kas atsitiktų, jei nėštumas sukeltų sveikatos problemas? Juk tikrai būna tokių atvejų, kai vaisius kelia pavojų motinos gyvybei ir turi būti pašalintas. Kaip būtų sprendžiama problema, jei vaisius nesivystytų ar būtų galimi apsigimimai?

Kai kurie psichologai teigia, jog moteris galinti apimti emocinė krizė po aborto yra beveik tolygi potrauminio streso sindromui.
Kitas klausimas — ar yra bent kiek atsižvelgiama į prievartos aukas? Juk moteris turbūt nė už ką gyvenime nenorėtų gimdyti savo prievartautojo atžalos. Taip pat dažnai abortą pasidaryti nusprendžiančios moterys, ypač jaunesnės, turi finansinių problemų. Jos bijo, jog negalės tinkamai aprūpinti būsimo vaiko, nenori auginti jo vargingai, tad nutaria nėštumą nutraukti. Egzistuoja ir daug kitokių, socialinių problemų.

Kas būtų, jei abortas taptų nelegalus? Krizė, tikrų tikriausia krizė. Ir taip dažnai girdima, jog vaikai paliekami, žudomi ir t. t. Uždraudus abortą, tokių įvykių tik padaugėtų, kadangi nebebūtų legalių ir teisėtų problemų sprendimo būdų. Taip pat draudimas paskatintų nelegalius abortus ir nusikalstamą veiklą. Tokiu atveju padidėtų rizika moterų sveikatai patirti dar didesnę žalą, neretai kiltų pavojus jų gyvybėms.

Nelegalus abortas
© Miran Hojnik nuotrauka

Dauguma moterų, kurios nutaria pasidaryti abortą, garsiai apie tai nekalba. Sužino tik artimieji, ir tai — ne visada. Juk tai nėra lengva išeitis, priimti tokį sprendimą — sunku, patiriamas tiek psichologinis, tiek fizinis stresas. Kai kurie psichologai teigia, jog moteris galinti apimti emocinė krizė po aborto yra beveik tolygi potrauminio streso sindromui. Nekalbu apie tai, jog pasiryžimas šiai procedūrai turėtų nemenkai psichologiškai išsekinti, kadangi sprendimas turi būti gerai apsvarstytas ir apgalvotas, pasverti visi už ir prieš. Neretai nenorima kalbėti apie abortą dėl baimės sulaukti neigiamos reakcijos. Dažnai aplinkiniams nesakoma, nes bijoma, jog jie bandys atkalbėti ar net pasmerks tokį išeities pasirinkimą. O norisi aplinkinių palaikymo nutarus darytis procedūrą.

Neretai būna, jog vyras net nesužino apie nėštumą. Vyrų rolė procese gali būti įvairi: kai kuriems nepasakoma apie jau pasidarytą abortą, kai kurie spaudžia, kad procedūra būtų atlikta, kiti – palaiko bet kokį moters sprendimą, kad ir koks jis būtų.

„Abortas yra pačios moters pasirinkimas“, tačiau kodėl nekalbama apie vyrą ir jo vaidmenį? Žinoma, dažniausiai galutinį sprendimą vis tiek priima moteris, tačiau ar atsižvelgiama į vyrų nuomonę bei poziciją? Neretai būna, jog vyras net nesužino apie nėštumą. Vyrų rolė procese gali būti įvairi: kai kuriems nepasakoma apie jau pasidarytą abortą, kai kurie spaudžia, kad procedūra būtų atlikta, kiti – palaiko bet kokį moters sprendimą, kad ir koks jis būtų. Vyrų nuomonė apie abortą yra be galo subjektyvi, priklausanti nuo aplinkybių, galimybių, asmenybės ir t. t. Kai kada merginos bijo pranešti, manydamos, jog sulauks neigiamos reakcijos, grasinimų. Nemaža dalis bijo, jog bus paliktos, nebus prisiimta atsakomybė ir pan.

Aborto tema yra dar vienas argumentas teigiant, jog Lietuvoje trūksta normalaus lytinio švietimo. Šalyje privalo vykti pamokos, kuriose būtų aptariamas saugus seksas, abortas, seksualumas ir kiti dalykai. Reikia nebijoti apie tai kalbėti, kadangi naudos iš tylos nėra. Valstybė smerkia abortus, tačiau nepasiūlo jokių alternatyvių sprendimo būdų, tad, jei abortai būtų uždrausti, dauguma moterų būtų paliktos likimo valiai.

Norėtųsi, jog keistųsi ir visuomenės požiūris į nėštumo nutraukimą. Norėtųsi, kad į tai būtų žiūrima kaip į racionalų problemos sprendimo būdą, o ne vien tik per religijos ar moralumo prizmę.

Abortas ir religija
© Paul Weaver nuotrauka

Tekstas Jolantos Lenkevičiūtės

Comments