FacebookTwitter

Straipsnis apie žemo dažnio garsus, tarškančias sienas, vibruojančias krūtines ir savo slapčiausių demonų atradimą.

Išgauk bet kokį garsą iš bet kurio garso…
Sukurk paukščius iš traukinių ir traukinius iš paukščių.
Kaupk, išardyk, sujunk, manipuliuok…

Tai, kuo aš tikiu, gali būti išreikšta garsais.
Nėra nei knygų, nei tekstų, nei nuorodų.
Tai gali būti tik išgirsta, sudainuota ar pajausta…

Yra vien jėgos,
Jėgos, kurios mus jungia,
Jėgos aukščiau mūsų,
Jėgos, kurios mus reprezentuoja.

Mes jas vadiname dievais

Aš jas vadinu Ynoji

Glitch, Ynoji© Ynoji

Glitch, Ynoji© Ynoji

Glitch, Ynoji© Ynoji

▷ TRUMPA ISTORIJA

Apsiginklavęs gana minimalia įrašymo įranga ir spartietiškai ribodamas save darbo eigoje, kuriu muziką projektui Ynoji jau maždaug 5 metus. Šis projektas tiek morališkai, tiek fizikai nugabeno mane į tokias vietas, kurių negalėjau įsivaizduoti, suprasti ar apibūdinti žodžiais.

Ynoji (tariama eino kaip angliškame žodyje brain ir dži kaip angliškame jeans) kilo iš prancūziško žodžio inoui reiškiančio „neišgirstą“ ar „neturintį precedento“. Aš suprantu Ynoji kaip „kūrybinį rezultatą darbo su jėgomis, kurių negalime girdėti“.

Garsas gali būti apibūdinamas tik garsu.
Jausmai gali būti apibūdinami tik jutimu.
Garsas yra emocijų transporto priemonė.
Garsas yra fizinis reiškinys.

Jis mus jaudina, varo iš proto, kartai paskatina viską sudraskyti į skutelius. Nebūtų jokio garso be ausų, jokių emocijų be kūnų… Viskas atgyja erdvėje tarp ausų. Ynoji augo dėl mano didelio susidomėjimo programine įranga, kompiuteriais, dirbtiniu intelektu. Tyrinėjant sistemas ir struktūras.

▷ PRAMANYTAS MOMENTAS
FICTIONAL MOMENT – angl. k.

Išnyra mažas 5 metų vaikas, sėdintis šaltos, apleistos, trūnijančios katedros salės viduryje. Šioje salėje aplink vaiką pastoviai sukasi jį stebinti mašina; ji komunikuoja perduodama žemus fizinius dažnius, veikiančius klausytoją. Vaikas atrodo išsigandęs, pažeidžiamas, bet, regis, supranta, kodėl jis ten ir kodėl mašina jo dar nenužudė. Jis maitina mašiną mintimis, prisiminimais ir svajonėmis.

Ynoji yra santykis tarp šių dviejų jėgų: viena maža ir išsigandusi, turinti tik protą, kad apsisaugotų, kita – didelė, užplūstanti intensyvumu…

▷ ŽMONĖS PRIEŠ MAŠINAS

Muzikinis kūrinys yra paprasčiausias ilgo protinio ir fizinio nugrimzdimo garse rezultatas. Pasiduodant aplink esančių daiktų, sutiktų žmonių, pamatytų ir patirtų įspūdžių įtakai, o tuomet išskiriant tonus, kurie jaudina. Kurdami tonus esame priklausomi nuo mašinų, o tos mašinos yra priklausomos nuo mūsų (bent kol kas).

Mano atveju, reikia maždaug 6 mėnesių tam, kad sukurčiau 30 minučių kokybiškos muzikos: garsus, kurie yra mano paties. Aišku, muzikinį takelį galima sukurti daug greičiau, bet jie būna banalūs ir neišbaigti. Be problemų galima sukurti 30 minučių per vieną savaitę… Bet prireikia daug daugiau laiko, kol sujungi geriausius visų savaičių darbo rezultatus. Po 6 mėnesių turi išgrynintą esmę.

Dažniausiai mūsų kūrybinės erdvės yra jaukios, šiltos, įdomios vietos. Tačiau aš pastebiu, kad meninei kūrybai mes stengiamės atrasti ekstremalius kampus.

Pavyzdys: muzikos studijoje gali turėti labai patogią, jaukią kėdę, optimaliu atstumu nutolusį ekraną, viską, kas suprojektuota pakankamai ergonomiškai… Tačiau kūrybinio proceso metu daugiausiai laiko praleisi sėdėdamas ant paties kėdės krašto ir spoksodamas į kompiuterio ekraną iš ne daugiau kaip 10 cm atstumo, kad išgautum reikiamą detalę… Žinai, ką turiu omeny.

Taigi mes, žmonės, ieškome mašinoms būdingų ekstremumo taškų, kad pasiektumėme savo tikslų, nesvarbu, kurioje srityje bedirbtumėme. Rašydamas šį straipsnį aš sėdėjau ant grindų, atsišliejęs į sofos kampą ir pasidėjęs nešiojamąjį kompiuterį ant vienos kojos. Ne pati patogiausia pozicija, tačiau veikia.

DJ pultasDJ mašinos, © Ynoji
Bill BurrBill Burr garsų pavyzdžių atrinkimas, © Ynoji

▷ VISATOS GARSAS

Elektomagnetinė spinduliuotė (į kurią įeina ir matoma šviesa) fiziškai pasireiškia kaip banga. Banga turi savo dažnį ir gali būti interpretuojama kaip garsas (nebūtinai girdimas). Mokykloje išmokome, kad molekulės ir atomai vibruoja. Vėlgi… Vibracija reikškia garsą. Rezonanso dažnis yra minimas daugelyje mokslo sričių, nuo elektros inžinerijos iki fizikos.

Fizikoje egzistuoja stygų teorija, kuri teigia, kad viskas, net elementariosios dalelės, gali būti matomos kaip vibruojančios stygos, vėlgi, bangos… Taigi, realu ar ne, bet garsas ar fizinės jo savybės apibūdina visą visatą.
Budizmas turi AUM rezonanso konsepciją jau daugiau nei 2500 metų, ir kodėl turėtų būti keista pritaikyti šią koreliaciją stygų teorijai? Kartais, savo meditacijos metu vienuoliai grupėse skleidžia sakralius garsus. Nuolatinis skiemenų kartojimas jiems duoda rezonanso pojūtį. Pirmapradį ryšį. Tą pašiurpusios odos jausmą.

Bosas. Sub-bosas. Bet koks žemas dažnis. Tai labiausiai fiziškai juntamas garsas. Išgrynintas jis yra daugiau nei vien tik klausimo malonumas. Jis fiziškai įtraukia ir užvaldo. Manau, kad stengiuosi elgtis su savo garsu panašiai. Rasti pirmapradį rezonansą. Kastis giliau tiek fiziškai, tiek emociškai.

Bet koks įrašas yra momento fiksacija, ir jame gali būti įamžinta bet kas (piešinys, daina, skulptūra): tai kažkas, kas sugražina jus į tą akimirką… Ir tai daro įtaką viskam, ką jūs tuo metu veikiate. Tai gali padaryti įtaką visam jūsų gyvenimui. Vėlgi, rezonansas…

▷ TYLA PO AUDROS

Mes visi ieškome atsakymų, sprendimų, kurie padės mums susitvatkyti su mūsų bėdomis, mes stengiamės sulaikyti ir nuslopinti blogus prisiminimus ir patirtis. Stengiamės laikyti juos toli nuo visų.

Bet ateina laikas, kai tam tikros jėgos prasiveržia pro visas psichologines sienas ir randa tai, kas slepiasi giliau, už išorinio fasado. Tos jėgos yra atsakymas, kurio tu ieškai. Atsakymas, kurio nesugebėtume išreikšti žodžiais, bet suprastume vos pajutę. Emocijų lavinos rezultatas. Tyla po audros…

Tekstas Ynoji

Comments