FacebookTwitter

Feministės? O čia ne tos, kur nekenčia vyrų ir neskuta pažastų? Žodis feminizmas yra įgijęs neigiamą atspalvį, tad, kai pasakai, kad esi feministė,Daugeliui ir akys ant kaktos iššoka:
a) tu lesbietė? b) tu nekenti vyrų? c) tu nori likti senmerge?
Sąvoka išsikreipė dėl socialinių normų pasikeitimo, kraštutinių pažiūrų ir informacijos stokos. Jauties lyg kažkuo nusikaltai visuomenei ar ką asmeniškai įžeidei. Tikroji feminizmo definicija seniai pasimetė tarp radikalių jo atšakų bei aštrių pasisakymų prieš bet kokią lyčių lygybę.

Feminisčių paradas (CC) Courageous Cunts nuotrauka, Hit the road, cunts!

Kuri moteris nenorėtų, kad jai mokėtų tiek pat už tą patį darbą, kurį atlieka ir vyras? Kuo ji prastesnė? „Taip taip, patampyk miltų arba bulvių maišus, pamatysi“. Vyrai stipresni, bet ar visi? Kodėl pamirštamos moterys sportininkės ar atletės? Moterys protingesnės? O kur talentingi išradėjai ir genijai vyrai? Kodėl viskas taip griežtai supriešinama? Palaukit – o tai kas, po velnių, tas feminizmas?

Pirmoji feminizmo banga siejama su 1792 m. išleistu „Moterų teisių gynimas“ (A Vindication of the Rights of Woman) leidiniu, kuriame pasisakyta už moterų teisę į mokslą ir išsilavinimą. Bet gi kam moterims tie mokslai, negi neužteko auginti vaikų ir tvarkyti namų? Ne, jos nenorėjo būti tiesiog visuomenės papuošalas, moterys siekė įgyti išsilavinimą, prisidėti ir formuojant politinį valstybės gyvenimą. Tad Jungtinėse Amerikos Valstijose buvo priimtas naujas įstatymas, kuris ratifikuotas ir konstitucijoje – moterims suteikiama balsavimo teisė.

Antroji feminizmo banga pradėjo formuotis dar Antrojo Pasaulinio karo metu, tačiau jos pradžia laikomi 1970-ieji, kai dauguma moterų prisidėjo prie darbo jėgos ir iškart pastebėjo vyraujančią nelygybę. Kodėl joms mokama mažiau? Pradėta kovoti už tas pačias socialines, politines, teisines ir ekonomines teises, kurios priklauso vyrams. Juk tais laikais vyrai skyrė didžiąją laiko dalį tik darbui, o moterys turėjo ir dirbti, ir auginti vaikus bei prižiūrėti namų ūkį.

Trečioji feminizmo banga prasidėjo 1990-aisiais, iškart po antrosios ir yra pati svarbiausia, įtakingiausia, atsiradusi kartu su pankroku ir grupe Riot grrrl. Ši merginų pankroko grupė dažnai dėmesį skyrė smurto šeimoje, rasizmo, patriarchato ir kitoms problemoms. Gerai, o kokia esmė ir kuo ji skyrėsi nuo prieš tai buvusių?
Feminizmo ribos išsiplėtė. Jei anksčiau buvo orientuojamasi į įstatymus ir politinius procesus, tai dabar daugiau dėmesio buvo skiriama savitumui, asmenybės individualumui. Trečioji banga radikaliai skyrėsi nuo buvusių – ji norėjo prijungti tam tikras grupes moterų, kurios anksčiau nebuvo pakviestos dėl rasės, socialinės klasės ir seksualinės orientacijos prietarų ar išankstinio nusistatymo. Taip pat norima įtraukti įvairių ideologijų, net ir tų, kurios nukrypo nuo tradicinio feminizmo.
Feminisčių paradas Amerikos feminisčių paradas Niujorke balsavimo teisei gauti, 1912 m.

Feministės Amerikoje Amerikietės moterys keičia Europoje kovojančius vyrus – Amerikos Radonojo Kryžiaus darbuotojai dalina šokoladinius batonėlius JAV karinių padalinių narėms belaukiant laivo, vyksiančio į Europą, išvykimo, 1945 m.

Kas iš to? Dauguma dalykų, kurie dabar atrodo savaime suprantami, buvo pasiekti būtent tų moterų, kovojusių už lygias teises bei galimybes, dėka. Vakarietiškose šalyse dėl feminizmo įvyko krūva perversmų: įsigaliojo moterų balsavimo teisė, atsirado platesnės įsidarbinimo galimybės, teisė į universitetinį išsilavinimą. Taip pat pokyčiai ir sveikatos apsaugos srity-je – teisė į kontraceptines priemones bei saugius abortus. Nors ir daug kas nuveikta, teigiama, jog kova dėl lyčių lygybės nesibaigė ir reikia nueiti dar nemažą kelią.

2014 m. rugsėjo 20-ą dieną Jungtinių Tautų būstinėje Niujorke buvo surengtas specialus renginys pradėti kampaniją HeForShe, kurį organizavo JT Moterys ir prie kurio prisidėjo geros valios ambasadorė Emma Watson. Savo kalboje jaunoji aktorė minėjo, jog žodis feminizmas yra dažnai siejamas su neapykanta vyrams ir jog tai turi liautis. Aktorė taip pat sakė, jog dauguma moterų neidentifikuoja savęs kaip feminisčių, kadangi mano, jog feminizmo išraiškos yra per daug agresyvios, priešiškos vyrams, izoliuojančios ar net nepatrauklios.

Feministės neretai painiojamos su feminacėmis (feminazi). Feminacės — tai radikaliai, ekstremaliai nusiteikusios feministės, kurios siekia pranašumo prieš vyrus, o ne lyčių lygybės.
Tačiau revoliucingas dalykas kalboje buvo tai, jog Emma teigė, kad į kovą už feminizmą dažniausiai kviečiama tik viena pusė – moterys, tad ji norinti ištiesti ranką ir vyrams, kadangi lyčių lygybė yra ir vyrų problema. Aktorės kalboje buvo pasakojama, jog vyrus taip pat yra įkalinę lyties stereotipai, ir kai tai pasikeis, kai vyrai atitrūks nuo jų, natūraliai pasikeis ir moterų gyvenimai. Emma Watson taip pat pridėjo, jog į lytį reikia žvelgti ne kaip į suabsoliutintas priešpriešas, o kaip į spektrą.

Emma savo kalboje teigė, jog jei vyrams nebereiks būti agresyviais, dominuojančiais, tada moterims nebereiks būti nuolankioms ir paklusnioms. Manau, jog kenkia ir nuo vaikystės taikomos vyriškumo (angl. k. masculine) ir moteriškumo (angl. k. feminine) sąvokos. Tai yra stereotipinis požiūris, jog vyrai negali verkti, negali būti jautriais, turi būti stiprūs, nuo vaikystės mokomi aprūpinti šeimą. Tuo metu moterys mokomos ruošos darbų, būti nuolankiomis vyrui. Nuo pat vaikystės primetami lyčių vaidmenys, be galo supriešinti.

Feministės aršiai kovoja dėl jų pakeitimo,taip pat už aprangos laisvę, stengiamasi pakeisti moters seksualumo sąvoką. Po truputį išnyksta lyčių vaidmenų ribos, kadangi moterys nebėra tik namų šeimininkės, o vyrai nebėra vieninteliai, uždirbantys duoną ir išlaikantys visą šeimą.

Tačiau, kaip minėjau, dar ir dabar į feminizmą žiūrima gan kreivai. Feministės neretai painiojamos su feminacėmis (feminazi). Feminacės – tai radikaliai, ekstremaliai nusiteikusios feministės, kurios siekia pranašumo prieš vyrus, o ne lyčių lygybės. Nemaža dalis feminacių išreiškia atvirą pasibjaurėjimą vyrais ir kursto neapykantą jiems. Blogiausia, kad dėl šio radikalaus požiūrio/judėjimo dažnai įpainiojamos ir feministės, ir priešiški pasisakymai būna nukreipiami jų adresu. Kol feminacės niekina vyriškąją giminę, feministės nuo vyrų nenusigręžia. Galima sutikti ar nesutikti, jog visuomenėje dominuoja patriarchatas, tačiau feministės nesiekia būti geresnėmis už vyrus, jos tiesiog siekia lygių galimybių.

Feminizmas graffiti

Fight like a grrrl

Paskaitėm, entuziastingai palinksėjom galvom ir pamiršom. Tenka išgirsti ir „aš gerai gyvenu, kam man tas feminizmas?“. Bet juk šis judėjimas nori sukurt geresnes sąlygas visiems!

Gal nenoriu aš tos suknelės ir aukštakulnių, gal noriu kaklaraiščio ir švarko. „Bet juk tai nėra moteriška!“. Puiku, man, asmeniškai, visiškai nusispjaut.

Noriu, kad moterys galėtų rengtis kaip nori ir kad jų išvaizda bei apranga nebūtų pastoviai seksualizuojamos, nes moterys neprivalo būti „moteriškomis“, o kai kurios ir nenori tokiomis būti. Man atsibodo, kad, kai ateina kokia šventė, manęs klausiama – kokią suknelę vilkėsi? Gal nenoriu aš tos suknelės ir aukštakulnių, gal noriu kaklaraiščio ir švarko. „Bet juk tai nėra moteriška!“. Puiku, man, asmeniškai, visiškai nusispjaut. Vyriškumas bei moteriškumas yra tik socialiniai įvaizdžiai, kuriuos reikia griauti.

Vyrus taip pat yra įkalinę lyties stereotipai ir kai tai pasikeis, kai vyrai atitrūks nuo jų – natūraliai pasikeis ir moterų gyvenimai.

Noriu perversmo ir kad to pasiektume, reikia kovoti prieš kasdienį seksizmą abejose pusėse, po truputį atsikratyti lyčių vaidmenų ir visko skirstymą į „moteriška“ bei „vyriška“. Feminizmas reikalingas ne tik pažintine prasme: kartais vien tam, kad kažką iš esmės pakeisti, tereikia atsisakyti to, kas mums nepastebimai primetama kasdien. „Apatija yra bendrininkavimas. Tai pavojinga pozicija“.

Tikiuosi, jog į feminizmą vis daugiau žmonių pradės žiurėti rimtai ir nebepainios jo su radikaliomis pažiūromis, juk kalbama apie lygias lyčių galimybes. Jungtinių Tautų būstinėje aktorė Emma Watson teigė, jog nieko nedarant, niekas ir nepasikeis ir sakė sau pasikartojanti žodžius – kada, jei ne dabar? Kas, jei ne aš?

Tekstas Jolantos Lenkevičiūtės

Comments