FacebookTwitter

Apie Kauno viešąsias erdves dažnai kalbama šiek tiek neigiamu tonu, išsakoma kritika dėl „užsistovėjusių“ projektų, neįvykdytų planų ir nepateisintų miestiečių lūkesčių. Taip, galėčiau pritarti, kad parkų takai ir suoliukai, aikščių grindinio danga bei kiti mažosios architektūros elementai – tai dalykai, kuriuos pastebime kas dieną, ir kurie yra itin aktualūs kalbant apie viešąsiais miesto erves. Be to, šie elemetai turi didelę reikšmę formuojant miesto įvaizdį ne tik miesto gyventojams, bet ir miesto svečiams. Ir taip, turiu pritarti, kad Kaunas šiuo atžilgiu nėra pavyzdinis miestas, staigus spurtas šioje srityje kol kas jam negresia. Tačiau šį kartą norisi apžvelgti miesto viešąsiais erdves ir jų situaciją kiek iš kitos pusės.

Galerija požeminėje perėjoje Kaune Vilniaus g. požeminės perėjos galerija Kaune, © NYKOKA nuotrauka

Ar savo miestu rūpinamės kaip savo namais? Klausimas atviras ir diskutuotinas, bet, sakyčiau, itin aktualus. Savo namus dažnas puošiame, stengiamės, kad ten būtų patogu ir jauku gyventi, o kas nutinka pravėrus jų duris? Gyvename, dirbame ar mokomės išpuoselėtose uždarose erdvėse, o visa kitą, kas lieka tarp to, yra viešoji erdvė.

Birželio mėnesio pradžioje Kaune vyko atvira diskusija „Viešoji erdvė – formuojama tapatybė“, kurios metu pranešėjai ir kiti diskusijos dalyviai bandė atsakyti į klausimą, ar viešoji erdvė formuoja tapatybę, ar vyksta atvirkštinis procesas.

Aktyviai buvo diskutuota temomis, kas turi ir gali kurti miesto viešąsias erdves ir kas, kokiais būdais turi kurti ryšį tarp šių erdvių ir jos lankytojų bei kiek kiekvienas iš mūsų turime prisiimti atsakomybės viešųjų erdvių formavime.

Vieningo atsakymo nėra ir negali būti, tačiau yra aišku, kad geros valios pastangomis kiekvienas esame pajėgus formuoti ir kurti mus supančias erdves. Tad šį kartą ir norisi apžvelgti Kauno viešąsias erdves iš individualių iniciatyvų perspektyvos. Žinoma, visoms iniciatyvoms ir projektams apžvelgti prireiktų tęstinio serijinio leidinio, bet pradėkime nors nuo kelių.

Atvira erdvė menui Nemuno krantinėje

Kauno gatvės meno festivalis NYKOKA aktyviai veikia viešųjų erdvių formavime ir tobulinime siekdami apkamšyti miestą spalvomis, atkreipti dėmesį į viešųjų erdvių problemas ir padėti suprasti kiekvieno iš mūsų vaidmenį miesto kūrimo procese.

Šioje vietoje nuo 8 val. ryto iki 22 val. vakaro leidimų piešti nereikia, taip pat, kaip ir nereikia derinti piešinių eskizų.

Vienas iš festivalio pasiektų rezultatų yra birželio mėnesį Kaune paskelbta pirmoji vieša ir atvira erdvė kiekvieno kūrybai. Nemuno krantinėje po M. K. Čiurlionio tiltu esanti 6 metrų aukščio ir 2200 kvadratinių metrų ploto siena atsivėrė kiekvieno eksperimentams, treniruotėms, dirbtuvėms ir tiesiog geram laikui praleisti šalia upės. Šioje vietoje nuo 8 val. ryto iki 22 val. vakaro leidimų piešti nereikia, taip pat, kaip ir nereikia derinti piešinių eskizų.

Idėjos iniciatoriai skelbia: „Kviečiame ateiti, kurti, tobulėti savo kūryboje! Tai gatvės meno darbinė erdvė. Tikimės, kad prie šios iniciatyvos prisijungs ir tobulės ne tik graffiti menininkai, bet ir visi žmonės, kurie nori išmokti piešti ant pastatų.

eg, afk ir Benjamin Vinkel street art Menininkų iš Norvegijos (Teg, afk ir Benjamin Vinkel) darbas atviroje kūrybai erdvėje Nemuno krantinėje, © NYKOKA nuotrauka

Street art Kaunas Norvegų ir lietuvių menininkų jungtinis darbas atviroje kūrybai erdvėje Nemuno krantinėje, © NYKOKA nuotrauka

Gatvės kultūroje egzistuoja tam tikros taisyklės. Tarsi nepagarba yra užpiešti kitą darbą, ypač jei tavo yra prastesnis. Tačiau čia yra darbinė siena. Jeigu ketinate užpiešti ant viršaus jau esančio piešinio, rekomenduojame pasirinkite kuo senesnį kūrinį bei gerbti vienas kito piešinius. Tai yra eksperimentų siena ir mes patys proceso nereguliuosime. Aišku, norėtume skatinti, kad tai būtų ne penkių minučių darbas ir tikimės, kad atsiras tokių žmonių, kurie norės save išreikšti.“

Gatvės kultūroje egzistuoja tam tikros taisyklės. Tarsi nepagarba yra užpiešti kitą darbą, ypač jei tavo yra prastesnis. Tačiau čia yra darbinė siena. Jeigu ketinate užpiešti ant viršaus jau esančio piešinio, rekomenduojame pasirinkite kuo senesnį kūrinį bei gerbti vienas kito piešinius. Tai yra eksperimentų siena ir mes patys proceso nereguliuosime. Aišku, norėtume skatinti, kad tai būtų ne penkių minučių darbas ir tikimės, kad atsiras tokių žmonių, kurie norės save išreikšti.“

Ši erdvė ir joje atsirasiantys kūriniai ne tik nuspalvins miestą ir įkvėps jam gyvybės, bet ir atgaivins viešąją erdvę. Piešiniai taps naujais traukos objektai bei įsimintinais ir gyvybingais miesto žymekliais.

Vilniaus g. požeminės perėjos galerija

Vilniaus g. požeminė perėja senamiestyje − vieta, kuri jau antrus metus tapo atvira lauko fotografijos galerija. Didžiulėms fotografijoms su užfiksuotomis miesto gyvenimo akimirkomis papuošus jos sienas, požeminė perėja tapo lankomiausia Kaune meno galerija, per dieną sulaukiančia tūkstančių lankytojų. Fotografijų ekspozicija viešojoje erdvėje suteikia galimybę laiko stokojantiems nors trumpą akimirką pasijausti kaip tikroje galerijoje ir pasigrožėti menu savo kasdieninėje aplinkoje.

Be to, ši lauko galerija daro estetiškai teigiamą įtaką pačiai erdvei, nes be didelių renovacinių projektų labai pagyvino ganėtinai apšnerkštą viešą vietą, kurią dabar daug maloniau kasdien praeiti tiems tūkstančiams miestiečių ir miesto svečių.

Galerija požeminėje perėjoje Kaune
Galerija požeminėje perėjoje Kaune
Vilniaus g. požeminės perėjos galerija Kaune, © NYKOKA nuotraukos

Projektas „Duok PENKIS“

Miestas pilnas viešųjų erdvių, įrengtų pagal architektų ir urbanistų parengtus projektus. Dėl to mus supančios erdvės dažnai yra funkcionaliai patogios ir estetiškai patrauklios. Tačiau ne visi architektūriniai sprendimai apima ir atsižvelgia ir į socialines viešųjų erdvių funkcijas, kurios skatintų tarpusavio ryšius ir aktyvų bendravimą. Šiuo klausimu į viešąsias erdves vėl įsilieją privačios iniciatyvos, kurios stengiasi papildyti ir patobulinti ten jau sukurtas infrastruktūras.

Projektas „Duok PENKIS“ įgyvendintas architekto Igno Talako miesto gyventojų mėgstamoje pasivaikščiojimų zonoje – Sanatakos parke. Tai simbolinė 194-ių žingsnių trasa paminint Kauno „Žalgirio“ krepšinio ekipos istorijos pradžią 1944 metais.

Vieta – Santakos parkas, takas, kuriame susitinka Nemunas ir Neris, kuriame susitinka kauniečiai bei miesto svečiai. Einant trasa, kiekvienas priešpriešiais prasilenkiantis žmogus „duoda penkis“ kitam. Idėjos autorius tikisi, kad šis ritualas ne tik vienis visus krepšinio sirgalius varžybų metu, tačiau ir suartins miestiečius, skatins šypsotis, bei atvers galimybę užsimegzti naujoms pažintims.

Vytenio Jako „Kiemo galerija“

eg, afk ir Benjamin Vinkel street art

eg, afk ir Benjamin Vinkel street art
Vytenio Jako Kieno galerija, © NYKOKA nuotrauka

Menininko įgyvendinamas socialinis projektas kilo dėl susirūpinimo namų ir kiemo problema, santykių tarp kiemo gyventojų trūkumo. Projektas prasidėjo nuo kiemo katino, tupinčio lange su geltonomis langinėmis ir akylai stebinčio kaimynus, kasdien išnešančius šiukšles. Atsiradus katinui, erdvė pasikeitė emociškai ir buvo sėkmingai išspręstą kiemo tvarkos problema.

Taip savo kiemo erdvę tobulinantis menininkas nusprendė žaisti ant namų sienų, panaikindamas skirtį tarp namų – vidinės ir išorinės – kiemo erdvių. Palengva šis projektas išaugo į daug didesnę ir daugiau temų apimančią kūrybinę erdvę, prie kurios kūrimo geranoriškai prisideda ir kiti kiemo gyventojai.
„Kiemo galerija“ – erdvė, kurioje verta apsilankyti ir pasimokyti meilės aplinkai, kurioje gyveni, ir žmogui, kuris gyvena greta. Tai gerosios patirties pavyzdys kitiems kiemams ir visam miestui, nes kiekviena erdvė pilna idėjų bei galimybių.

Didelio formato piešiniai ant sienų

Minėto Kauno gatvės meno festivalio NYKOKA komanda, norėdama sukurti realų pokytį miesto viešosiose erdvėse, pagrindiniu savo veiklos objektu pasirinko didelio formato piešinius ant pastatų sienų. Festivalio komanda kartu su menininkais piešiniams pasirenka apleistas ar morališkai nupilkėjusias sienas ir prikelia jas naujam gyvenimui.
Kaune gatvės menas, skirtingai nuo šios meno formos beatodairiško vandalizmo prigimties, pasuko visiškai skirtinga, socialiai atsakingo profesionaliojo meno, kryptimi.

Street Art Kaunas, aut. Marius Skrupskis Didelio formato piešinys ant sienos, Mariaus Skrupskio darbas Kaune ant namo adresu Perkūno al. 3a, © NYKOKA nuotrauka

Visame pasaulyje didelio formato piešiniai sparčiai populiarėja dėl savo plačių paveikumo, pridėtinės ir išliekamosios vertės kūrimo galimybių. Savivaldybės džiaugiasi šiuolaikinio ir kūrybiško miesto įvaizdžiu, vietos gyventojai – įkvepiančia ir aktyvia aplinka, menininkai – galimybe išsakyti savo idėją viešumoje. Jau ne tik pasaulinė, bet ir Kauno patirtis rodo, jog ši meno kryptis gali ne tik estetiškai pagyvinti miesto peizažą, tačiau ir skatinti bendruomenių aktyvumą ir pilietinį atsakingumą.

Street Art Kaunas, aut. Morfai Morfai Darbas Kaune ant namo adresu Smalininkų g. 7,
© NYKOKA nuotrauka
Miesto viešosios erdvės ir yra tas lygmuo, kuris byloja <...> apie visos visuomenės demokratėjimo lygį.

Rimantas Buivydas

Tokie kūriniai ne tik nuspalvina miestą ir įkvepia jam gyvybės, bet ir atgaivina viešąsias erdves. Šie piešiniai tampa naujais traukos objektai bei įsimintinais ir gyvybingais miesto žymekliais. Atnaujintos viešosios erdvės kuria ne tik socialinę, bet ir ekonominę vertę, o tuo pačiu skatina pasikeisti ir kitus – naujomis spalvomis nudažytos erdvės dažnai tampa visos vietovės atsinaujinimo postūmiu.

Pabaigai norėtųsi pacituoti architektą Rimantą Buivydą, kuris teigia, jog „miesto viešosios erdvės ir yra tas lygmuo, kuris byloja ne tik apie tų erdvių ar jose esančių vizualinių ženklų, bet ir apie visos visuomenės demokratėjimo lygį“.

Taigi galvoje sukasi viena mintis – gyvename demokratinėje šalyje, tad ir elkimės demokratiškai. Belieka kiekvienam iš mūsų prisiimti atsakomybę ne tik už savo gyvenamąją erdvę, bet ir viešąją, tą, kuri prasideda vos pravėrus buto duris.

Tekstas Vaidos Venckutės-Nagės

Comments