FacebookTwitter

Lyg iš preciziškai surežisuoto filmo scenos, šeštadienio vakarą susitikus su Okan ir Egemen ant stalo stovėjo stiklinė vaza sklidina džiovintų figų. „Sako, figa — aistros ir vaisingumo vaisius,“ — nerūpestingai man mesteli Egemen, lyčių studijų tyrimų universiteto asistentas, ir prisidegęs vanilinę cigarilę sukryžiuoja po savimi kojas pasiruošdamas papasakoti apie savo didžiausią, kaip jis sako, aistrą — mylimąjį tekstilės pramonės inžinierių, Okan. Taigi toliau — apie jų meilę ir visas anaiptol ne vanilines ir saldžias baimes bei patirtis puoselėjant santykius Turkijos širdyje Stambule, bei patarimus, kaip išspręsti Lietuvos LGBT rebusus!

© Nuotrauka iš asmeninio Okan ir Egemen archyvo

Kokie keliai Jus suvedė?

Egemen: Kaip turbūt daugelis homoseksualių porų Turkijoje – susipažinome socialiniame tinkle, skirtame homoseksualiems asmenims. Susirašinėjome porą dienų, susitikome ir iškart pradėjome draugauti. Turbūt tai buvo meilė iš pirmo žvilgsnio..?

Okan: Tikriausiai, kad taip! Iš tikrųjų socialiniai tinklai yra gal ne vienintelis, bet vienas iš labai nedaugelio homoseksualių asmenų galimybių susipažinti. Turkijos dauguma – konservatyvūs žmonės, palaikantys konservatyvią vyriausybę, taigi mums lieka socialiniai tinklai. Na, ir gėjų barai, bet aš jų negaliu pakęsti.

Kaip atsitiko, kad šie tinklai vis dar neužblokuoti? Juk valdžia kartais užblokuoja net Facebook!

Egemen: Kai kurie jų yra užblokuoti. Bet valdžia blokuoja ir muzikos ar filmų interneto svetaines. Neįsivaizduoju, kas juos skatiną blokuoti vienus puslapius, bet palikti kitus. Turbūt tik jie patys ir supranta savo tikslus.

Minėjot gėjų barus – ar daug tokių Stambule?

Egemen: Ne-į-si-vaiz-duo-ju. Niekada nesam ten buvę! Iš dalies todėl, kad tik neseniai viešai prisipažinau esąs biseksualus. O iki tol buvo kažkaip nedrąsu lankytis tose vietose. Bet būtų labai įdomu! Tik Okanas prieš…

Okan: Gėjų barai yra vieta susirasti sekso partnerį. Jokio dvasingumo, jokių emocijų. Tai ne man.

Kokia yra dabartinė homoseksualių asmenų padėtis Turkijoje?

Egemen: Nelegali. Kai kuriuose Turkijos miestuose norint įsidarbinti valstybinėse institucijose negalima atvirai prisipažinti esant homoseksualiu – iš darbo iš kart išmestų! Ir nors apskritai „būti gėjumi“ yra, sakykim, leidžiama, visuomenės pasmerkimas yra begalinis. Tai skatina žmones netgi bėgti nuo savo gyvenimo. Pažįstu žmonių, kurie persikėlė į Stambulą tiesiog tikėdamiesi čia gyventi nepersekiojami.

Kaip jaučiatės gyvendami Turkijoje?

Egemen: Kadangi tik neseniai pripažinau esąs biseksualus – man neteko susidurti su kažkuo skaudinančiu ar žiauraus. Kolegos ir draugai yra plačių pažiūrų, taigi tarp jų galiu būti savimi. Visgi abejoju, kad taip būtų ir su kitais, manau, gali būti žymiai blogiau.

Net mano tėvai apie mane nežino. Nenoriu prisipažinti mamai, nes bijau ją išgąsdinti, bijau, kad tai pakenks jos sveikatai. Ji tikrai dėl to išgyventų ir net kaltintų save.

Tačiau bendrai – vien pripažinimas sau buvo pats geriausias dalykas, nutikęs mano gyvenime. Ir nors procesas buvo sunkus, daug kančių ir abejonių, tačiau rezultatas – nuostabus: laisvė, laimė ir pilnatvė!

Okan: Ir aš susiduriu su panašia situacija. Mano kolegos ir draugai žino apie mane, tačiau kitiems prisipažinti nedrįstu. Iš tikrųjų, bijau net gatvėje laikyti Egemen už rankos.

Egemen: Tai ir yra liūdniausia – mes kupini baimės. Okan jaudinasi, kad mus pamatys pažįstami, o mane gąsdina fiznio smurto galimybė. Nuolat girdime istorijas apie homoseksualių asmenų nužudymus. Visai neseniai vyras buvo nužudytas 200 dūrių į krutinę tik dėl savo seksualinės orientacijos.

Okan: Tai kraupu… Būtent todėl delsiu prisipažinti kitiems. Ir net nesitikiu iš jų palaikymo ir supratimo. Juk darau tai, kas jų akyse yra nusikaltimas!

Kita vertus, turiu nuojautą, kad mano tėvai žino apie mane. Tik patys vengia tai sau pripažinti. Žinau, kad jei viskas išeitų į viešumą, jie mane temptų pas daktarus, ieškotų vaistų, na, žinot, stebuklingų tablečių, kurios mane išgydytų.

Be to, yra daktarų, kurie atvirai skelbiasi galintys išgydyti homoseksualumą. Na, ką aš galėčiau pasakyti? Džiaugiuosi už juos!

LGBT tabletes

Ar iš vaikystės prisimenate kokių nors juokų ar istorijų apie homoseksualius asmenis?

Egemen: Mane nuolat vadindavo kız (turk. mergaitė) arba top (turk. kamuolys) – tai reiškia berniuką, kuris elgiasi kaip mergaitė. Atsimenu, buvo labai skaudu. Manau, kad net mano šeima galvojo tą patį – nuolat žaisdavau su mergaitėmis, berniukų žaidimų tiesiog negalėjau pakęsti.

Nebuvo lengva su tuo susitaikyti. Kartais ilgai ir graudžiai verkdavau – tiesiog dėl to, kad žmonės taip apie mane galvoja. Tik vėliau, subrendus ir pradėjus magistrą lyties studijose radau jėgų pasakyti sau – man nusispjaut, ką mano kiti.

Ar tiesa, kad Turkijoje homoseksualūs asmenys yra atleidžiami nuo privalomos karinės tarnybos?

Okan: Tiesa, tačiau ne viskas taip paprasta. Pasakyti, kad esi homoseksualus, nepakaks – tave siųs į ligoninę, turėsi pereiti galybę testų, psichologinių apžiūrų. Tai užima daug laiko, be to, gydytojai, atlikę apžiūras, kartais tiesiog pareiškia – „na, tu nepanašus į gėjų“. Didžiausia problema visame tame, kad homoseksualumas yra laikomas liga. Jei atvirai, niekas ir šiaip nenori eiti į armiją, tačiau kai tau tai draudžia, nes esi homoseksualus – tai diskriminacija.

Egemen: Vienas iš psichologinių testų – nupiešti piešinį, kurį vėliau analizuoja psichologai. Sklando juokai, kad reikia piešti dangoraižį, na, žinot, su aliuzija, kad „negaliu apie nieką kitą galvoti, tik apie stačius ilgus daiktus“. Ir juokinga, ir apgailėtina.

Prieš gerus 5 metus situacija buvo dar kurioziškesnė: kaip įrodymo, kariuomenės viršenybė prašydavo lytinio akto nuotraukų. Aš nejuokauju.

Kaip manot, kodėl žmonės yra homofobiški?

Okan: Iš nežinojimo, ir todėl, kad tai yra oficialiai „nuodėminga“. Žmonės nenutuokia, kaip mes jaučiamės ir kokia mūsų padėtis. Jie galvoja, kad mes visų pirma esam atsiskyrėliai ir dar, kad mūsų visas gyvenimas sukasi aplink seksą. O tiesa tokia, kad žmonės patys mus atskiria taip galvodami. Juk mes gyvenam tokį patį gyvenimą kaip visi: dirbam, susitinkam su draugais, einam išgerti alaus. Tikrai nieko stebuklingo!

Egemen: Taip, dar viena priežastis – religija ir žmonių konservatiškumas. Taip pat baimė pripažinti kitokį. Galiausiai yra ir trečia žmonių grupė: tie, kurie patys mano, kad gali būti homoseksualūs, tačiau bijo tai pripažinti sau. Esu tikras – jei homoseksualumas būtų „norma“, tokių žmonių matytumėme kur kas daugiau.

Ar norėtumėt ateityje susituokti?

Okan: Mano moto paprastas – gėjų vedybos turi būti legalios, tačiau vedybos iš esmės turi būti panaikintos.

Egemen: Taip, visiškai pritariu. Mes abu esam tokios pačios nuomonės – kiekvienas turi turėti teisę tuoktis. Tačiau iš esmės vedybos – tai socialiai sukonstruotas modelis neatnešantis nieko gero nei vienai iš besituokiančių pusių. Tradiciškai, susituokus vyras tampa moters valdovu. Ir tai yra žeminantis dalykas iš kurio kyla visos tolimesnės tradicinių šeimų problemos.

Kokia Jūsų didžiausia aistra?

Okan: Mano didžiausia aistra dabar yra revoliucija. Noriu sukurti tokią Turkiją, kurioje galėčiau laisvai ir nebijodamas eidamas gatve laikyti Egemen už rankos.

Egemen: Ar galiu sakyti, kad mano didžiausia aistra yra mano meilė? Bet tai būtų pernelyg didelė klišė. Todėl… Mano aistra yra skaitymas! Dievinu knygas. Daug skaitau ir rašau bei tikiuosi ateityje prisidėti prie pasaulio pokyčių būtent per rašymą. Be jokios abejonės, mano pirma knyga bus dedikuota Okan.

LGBT tablete

REBUSAS NR. 1

Ką atsakyti tetai, sakančiai: „Myliu savo vyrą, bet neinu per paradą ir to nedemonstruoju“?
Egemen: Tai veikia bet kokioje situacijoje – jei egzistuoja problema, ji gali būti išsprendžiama tik tada, kai visi apie ją žino. Juk jei visi priimtų mus, nekritikuotų ir neengtų, tuomet ir paradai neegzistuotų. O šiaip, man kartais labai patinka pasirodyti tik tam, kad išvysti tas piktas ir nustebusias žmonių minas: kai apkabinu Okan, kai paimu jį už rankos. Dievinu jų sutrikusius veidus! Jie lyg sako: „Kas čia vyksta?“ O mano šypsena atsako: „O, taip, pabandyk, tau irgi tai patiks, vyruti“. Juk mylėti – tai mūsų visų teisė!

REBUSAS NR. 2

Ką atsakyti mamai, klausiančiai: „Kaip man tai paaiškinti savo vaikui“?
Okan: Viską paaiškina meilė: žmonės gali mylėti vieni kitus visiškai nepriklausomai nuo to, kokia yra jų lytis.

Egemen: Juk vaikai atviri viskam! Kitaip nei jų tėvai, jie nieko nekritikuoja ir nesmerkia, kol jų tėvai to neįkala jiems į galvas.

Tekstas Rūtos Rukavičiūtės

Comments