FacebookTwitter

Gana seksistiškai čia išėjo, jog pristatę visą eilę vyrų, pagaliau Idiot Mag numerį iliustruoti pakvietėme ir merginą. Kaip tyčia ir kalbamės kiek seksistiškomis temomis. Ir pristatome jos kūrybą — taip pat kiek seksistišką. Tik jau nepriimkim vienprasmiškai: „Norint atskleisti gražiausias moters savybes, nebūtina neigti jos kūniškumo.“ Kontrastų mylėtoja, kurios kūryboje susipina žemė ir dangus, realybė ir pasakos, o kūnus numina pėdos, paliekančios siurrealistiškas, apie sapnus mums primenančias žymes — Živilė Spūdytė a.k.a Žvėrūna. kalbamės.

Živilė SpūdytėBirutės Čeidaitės nuotrauka

Manai, kad keiktis yra padoru ir sveika. Gal turi kokių patarimų, kaip tinkamai tai daryti?

Taip. Juk keiktis buvo natūralu visais amžiais. Tik galbūt kita forma. Lietuviškus „po velnių“ keitė rusiški *****.
Visi keikiasi, net tie, kurie puola pirmi mus gėdyti dėl nepraustaburniškumo. Keiksmai tėra emocijų žodinė išraiška. Manau, kad svarbiausia prisiimti atsakomybę už savo žodžius. Sąmoningai panaudotas keiksmas gali būti ir puikus prieskonis – svarbu jausti vietą ir laiką: vienaip tai suskamba, kai keikiasi visokie bukovskiai ir parulskiai, visai kitaip – kai vietiniai saulėgrąžų gliaudytojai.

Oficialiuose pranešimuose derėtų apsieiti be necenzūrinių žodelių, bet visur kitur mes esame laisvi. Nuraustame išgirdę „baisius“ žodžius apie penius, bet dailininkui, piešiančiam aktus, nesiūlome „kažkaip pridengti tų vietelių vynuogių kekėmis“.
Galvoju, kad kai kurių dalykų esame tiesiog išmokyti gėdytis iš kartų į kartas. O gėdytis savęs ar savo kalbos tikrai neturėtume – viskas priklauso nuo mūsų vidinės laisvės ir sąmoningumo.

Nemalk šūdo, Žvėrūna
Nemalk šūdo
30 x 39 cm, mišri technika
Žvėrūna, 2016

Žaviesi siaubu ir žiaurumu. Tarsi nuleidi juos nuo kažkokio nepatogių temų pjedestalo, padarai šiuos išgyvenimus įdomiais, priimtinais užuot vertusi gąsčiotis. Iš kur tas taikus žvilgsnis?

Tikriausiai taip pati save bandau pratinti prie pasaulio kasdienybės, nes net žiūrėdama filmus nusisuku pasirodžius kraujui. Gal tik Tarantino filmuose kraujas man kelia estetinį pasigėrėjimą. Taigi tokiu būdu aš bandau peržengti savo vidinius slenksčius. Kai mus kamuoja baimės, paprasčiau jų atsikratyti būna kažkam išsipasakojus. Kai kuriems prireikia ištisos seansų pas psichologus serijos. O piešinys taip pat yra būdas kalbėti.

Be to man įdomu nagrinėti žmogaus nuodėmingumą, pasąmonės užkampius. Nes kuo labiau juos tyrinėju, tuo geriau suvokiu, kokie išties sukaustyti esame. Perdėtas noras išsaugoti moralę tik skatina nuodėmingumą − žmogus iš prigimties yra smalsus. Stengiuosi, į tai, ką vadiname nuodėmėmis, pažiūrėti paprasčiau. Juk jei bijosim patys savęs, kaip galėsim save pažinti? Su savimi susipažįstame ir per džiaugsmą, ir − per nuopuolius.

Reinkarnacija, Žvėrūna
Reinkarnacija
21 x 30 cm, pieštukas, markeriai
Žvėrūna

Esi iš Mažeikių. Ar tavo miestas įkvepia tave kažkurioms temoms? Koks tavo santykis su tavo miestu? Ar tavo miestas padeda tau kalbėti..? Kokios tavo mėgstamiausios vietos tavo mieste? Gal turi palikusi savo ar kituose miestuose kokių ženklų?:)

Mažeikiuose aš užaugau. Niekada nepraleisdavau progos iš ten ištrūkti. Su geriausiu draugu Mariumi dažnai bėgdavom iš pamokų ir tranzuodavom į Vilnių žiūrėti, pavyzdžiui, Koršunovo spektaklių, įvairių parodų. Tik praėjus keleriems metams supratau, kaip man pasisekė, nes būtent Mažeikiuose sutikau be galo daug įdomių žmonių – tokiame mažame mieste tokia koncentracija asmenybių! Jos padėjo man formuotis. Esu prisirišusi prie malonių prisiminimų apie Mažeikiuose sutiktus žmones, bet ne prie miesto pastatų, gatvių.

Su draugais Mažeikiuose rengdavome parodas, grodavome, naktimis klaidžiodavome miesto gatvėmis ar sėdėdavome senamiesčio parke. Galėdavom užkalbinti bet kokį žmogų, jautėmės laisvi, ir tikiuosi, kad tą laisvę pavyks išsaugoti visam gyvenimui.
Dabar Mažeikiai labai modernėja, kaskart grįždama randu vis kokį naują „išmanųjį tualetą“. Labai įdomu, ar siekiama tokio progreso ir kultūros srityje. Nes modernūs statiniai dar nepadaro miesto moderniu.

Nors… gerai pagalvojus yra kelios vietos, kuriose visada malonu pabūti. Pavyzdžiui, „Mažeikių nafta“ (nors pavadinimas pasikeitė, tarpusavyje vadinam tik taip) − naktį būna labai smagu nuvažiuoti: gamykla atrodo kaip atskiras miestas su daugybe lempų. Tarsi Niujorkas Mažeikiuose.

Į moterį dažnai žiūrima kaip į gražų kūną tarsi tai būtų didžiausia jos vertybė. Kita vertus, norint atskleisti gražiausias jos vidines savybes, nebūtina neigti jos kūniškumo. Jis yra. Siela yra surišta su kūnu.

Slaptas šeimos vakarėlis, ŽvėrūnaIš serijos „Slaptas šeimos vakarėlis“
21 x 30 cm, markeriai
Žvėrūna

Slaptas šeimos vakarėlis, ŽvėrūnaIš serijos „Slaptas šeimos vakarėlis“
21 x 30 cm, markeriai
Žvėrūna

Slaptas šeimos vakarėlis, ŽvėrūnaIš serijos „Slaptas šeimos vakarėlis“
30 x 30 cm, markeriai
Žvėrūna

Esi gyvenusi kitų įsitikinimų visomis prasmėmis šalyje — Turkijoje. Ką geriausio ir blogiausio parsivežei iš ten?

Turkijoje praleidau apie keturis mėnesius. Labai norėjau kultūrinio šoko. Tai ir gavau. Pirmas tris savaites viską dar stebėjau turisto akimis, bet vėliau euforijos būsena dingo, ir teko susidurti su buitine realybe. Po poros mėnesių pradėjau galvoti, kad iš tikrųjų pasiilgau lietuviško niūrumo ir susiraukusių veidų, nes tuomet bent esu tikra, kad žmogus yra nuoširdus. Ten šypsojosi visi, bet mane apgavo net turkė kambariokė, su kuria bendrą duoną pjaustėm. Tai finansiniai reikalai.

Susidarė įspūdis, kad ten žmonėms europiečiai yra vaikščiojantys pinigų maišai ir pražergtos kojos (šypsosi). Tikrai nenoriu to pritaikyti visiems ar sutapatinti su jų kultūra, tačiau aš atsidūriau būtent tokioje terpėje ir sutikau būtent tokius žmones.

Nepaisant to, parsivežiau geriausius prisiminimus apie maistą, prieskonius, raki. Labai pamėgau jų religinę muziką. Penkis kartus per parą iš miesto mečečių sklisdavo giesmės, o aš dar papildomai internete klausydavau savo rastų giesmių. Sena graži ir energetiškai galinga muzika.

Esi kiek pasipiktinusi, kaip visuomenėje suprantamas moteriškumas. Kita vertus, kai kurie tavo darbai LABAI erotiški. Kaip rasti tinkamą balansą vaizduojant lytį? Kas, tavo nuomone, teisinga, o kas – ne?

Manau, kad nėra teisingų ar neteisingų vaizdavimo būdų. Tai labai subjektyvu, todėl viskas priklauso tik nuo asmeninio požiūrio. Vienam nuogas kūnas yra natūralu, kitam – vulgaru. Viskas priklauso nuo sąsajų, asmeninių patirčių.

Mes esame kūniški. O mūsų požiūris į kūniškumą atskleidžia mūsų vertybes, baimes, kompleksus, norus. Į moterį dažnai žiūrima kaip į gražų kūną tarsi tai būtų didžiausia jos vertybė. Kita vertus, norint atskleisti gražiausias jos vidines savybes, nebūtina neigti jos kūniškumo. Jis yra. Siela yra surišta su kūnu. Galvoju, kad išvis nėra neteisingo vaizdavimo būdo, yra tik neteisingas, dogmatiškas požiūris į kūną.

Kai mus kamuoja baimės, paprasčiau jų atsikratyti būna kažkam išsipasakojus. Kai kuriems prireikia ištisos seansų pas psichologus serijos. O piešinys taip pat yra būdas kalbėti.

Amžinas klausimas ir du būdai į jį atsakyti
Amžinas klausimas ir du būdai į jį atsakyti
30 x 42 cm, mišri technika
Žvėrūna

Pro mano gaubtą, Žvėrūna
Pro mano gaubtą
Žvėrūna

Pro tavo gaubtą
Pro tavo gaubtą
Žvėrūna

Kai kuri, kokia maždaug būna tavo temperatūra?

Turbūt kiek vėsesnė nei įprastai. Tada būnu labai rami (šypsosi).

Tavo darbai neseniai eksponuoti Šiaulių universiteto Dailės galerijoje. Ką tau reiškia atsidurti meno eksponavimo erdvėje? Ar atvėrė naują supratimą apie save ir savo kūrybą?

Išvysti save bendrame kontekste yra naudinga. Keletą metų niekur neeksponavau savo darbų, todėl ši paroda buvo spyris. Stengsiuosi neužmigti ir aktyviau dalyvauti meninėje veikloje.

Kuriančiam žmogui yra svarbu pasidalinti savo kūryba. Tai įkvepia pasitikėjimo.

Daug keliauji. Koks iki šiol aplankytas miestas – tavo mėgstamiausias?

Tai taip pat priklauso nuo patirčių, o ne nuo paties miesto. Šiuo metu išskirčiau Amsterdamą. Ten apsigyvenau vietinių menininkų studijoje-galerijoje. Atmintyje išliko ne konkretūs įvykiai ar pokalbiai, bet atmosfera, kurią sukūrė ten esantys žmonės. Po keleto mėnesių mano mėgstamiausias miestas jau gali būti visai kitas.

Idiot Mag viršelis, Žvėrūna
Iliustracija Idiot Mag #07 viršeliui
Žvėrūna

Idiot Mag skilties iliustracija, Žvėrūna
Iliustracija Idiot Mag #07 skiltims
Žvėrūna

Paskutinė buitinė problemėlė, su kuria susidūrei?

Valiau savo šeško dėžutę. Visur pribarsčiau kraiko. (šypsosi)

Atsisveikinimo keiksmažodis pabaigai!

Rupūže purvinom akim, kad tu negautum nė pekloj vietos! (šypsosi)
Iš tikrųjų nesvarbu, ar pekloj, ar ne, svarbiausia, kokia energija tas vietas užpildom mes patys. (šypsosi)

Kalbino Elinga Noreikaitė

Daugiau Žvėrūnos kūrybos jos Facebook paskyroje.

Comments